Naujienos

Gyvenimas vertinamas ne pagal tai, kiek kartų mes įkvepiame, bet pagal tai, kiek aplankytų vietų užgniaužia kvėpavimą. Apie keliones, patirtus įspūdžius bei jų reikšmę žmogaus gyvenime jaunosios žurnalistės Laura ir Evelina kalbėjosi su APRC geografijos vyr. mokytoja R. Savickiene.

Teko girdėti, jog esate aistringa keliautoja. Galbūt šis pomėgis lėmė, kad pasirinkote geografijos mokytojos specialybę?

Pomėgis keliauti - neabejotinai vienas iš specialybės pasirinkimo motyvų, tačiau nemažiau svarbus buvo ir noras savo patirtimis dalintis su kitais. Dirbdama geografijos mokytoja, turiu puikią galimybę derinti abu dalykus.

Kokio tipo kelionėms: fizinėms ar geografinėms, teikiate prioritetą?

Kadangi mėgstu iššūkius, mieliau renkuosi keliones, reikalaujančias fizinės ištvermės: kopimas į kalnus, slidinėjimas. Be abejo, noriu plėsti ir geografinį akiratį: pamatyti vis naujas šalis, kitokią gamtą, pažinti žmonių gyvenimo ypatumus.

Kokias šalis aplankėte?

Sunku būtų visas išvardinti. Esu buvusi daugelyje Europos šalių, taip pat teko lankytis JAV bei Nepale. Visose buvo labai įdomu, iš visų parsivežiau daugybę įspūdžių, visose teko patirti smagių nuotykių, teigiamų emocijų. Vis dėlto, vertindama kelionių patirtis, šiandien tvirtai galiu pasakyti, kad labiausiai myliu kalnus.

Kodėl kalnus?

Kalnai žavi savo didybe, grožiu. Kalnuose žmogus tikras. Juose negalima apsimesti, pasirodyti geresniu negu esi. Kalnuose gimusi draugystė pati tyriausia ir tikriausia, dažnai išliekanti visą gyvenimą. Ne veltui patikimam žmogui sakoma: „Eičiau su tavimi net į kalnus."

Į kokius kalnus teko kopti?

Karpatai, Alpės, Aukštieji Tatrai, Kaukazas,Tian Šanis, Islandijos kalnai, Himalajai.

Kurie kalnai paliko didžiausią įspūdį?

Visi kalnai yra stulbinamai gražūs, nepakartojami. Vis dėlto išskirčiau Islandiją su neįtikėtina gamtos įvairove: veikiančiais ugnikalniais, geizeriais, karštomis upėmis, kunkuliojančiomis verdančiomis versmėmis, ugnikalnių kūgiais, ledynų liežuviais ir dar galybe gamtos stebuklų. Žinoma, negaliu nepaminėti Himalajų.

Kodėl būtent Himalajai?

Tikiuosi, kad Jums neatsibos klausyti? Šita kelionė, beje, labai spontaniška, tapo įgyvendinta svajone. Ilgą laiką atrodė, kad pasiekti Everesto bazinę stovyklą Himalajuose - ne mano jėgoms. Bet man pavyko. Teko patirti labai daug sunkumų: fizinis nuovargis kasdien įveikiant keliolika kilometrų Himalajų šlaitais, deguonies trūkumas esant daugiau kaip 5 km aukštyje, jokio komforto ir civilizacijos. Dušą teko pamiršti savaitei, miegojome šaltose patalpose, kartais net spaudžiant šaltukui. Ir tai tik dalis sunkumų, kurie lydėjo kopiant.Tada atrodė, kad niekam nerekomenduosiu ryžtis tokiai kelionei. Dabar tai priimu kaip neįkainojamą gyvenimo patirtį.

Kokie jausmai užvaldo pasiekus kelionės tikslą?

Jausmai nenusakomi: euforija, rauda, pasididžiavimas, palengvėjimas. Būtent tada supratau, ką išgyvena alpinistai, kopiantys į Everestą. EBC - jiems tik pradžia žygio. Bet man - tai Everestas. Mano Everestas!

Kuo šita kelionė Jums buvo naudinga profesine prasme?

Man, kaip geografei, tai neįkainojamas lobis. Nepalas - savitas pasaulis, su kitokiu gamtovaizdžiu, kitokia kultūra, papročiais bei religija. Įgytas žinias galiu panaudoti pamokose, nes vadovėlių medžiaga ir įtaigus išgyventų patirčių perteikimas gerokai skiriasi.

Paminėkite keletą įsimintiniausių kelionės epizodų.

Teko matyti nepaliečių laidojimo ceremoniją: kūnas apdedamas šlapiais šiaudais ir deginamas ant upės kranto. Po to pelenai išpilami čia pat, į upę. Šalia vaikštinėja karvės, dideli, bet labai geri šunys. Ypač sužavėjo Nepalo žmonės, budistai, neturtingi, bet nepažįstantys pavydo, nuoširdžiai dirbantys turistams, nešę ir mūsų daiktus viso žygio metu. Negaliu nepaminėti ir Katmandu miesto, kuriame persipina sakralumas, didybė ir skurdas. Visa tai žavi, sukrečia ir nepalieka abejingų.

Ar įgijote draugų šios kelionės metu?

Tikrai taip. Nė vieno iš keliautojų nepažinojau, po kelionės tapome artimi kaip giminaičiai. Mus vienija bendros vertybės: visi mylime Lietuvą, palaikome kovojančią Ukrainą. Be abejo, planuojame naujas keliones ir žygius.

Kokie Jūsų ateities planai?

Pavasarį planuoju žygį slidėmis Karalių keliu užpoliarinėje Švedijoje, Skandinavijos kalnuose. Vasarą laukia žygis aplink Monblaną. Svajonėse - Kilimandžaras, gal net Akonkagva.

Ko palinkėtumėte savo mokiniams?

Visiems, ypač jauniems žmonėms, linkiu keliauti, pažinti pasaulį, siekti tikslų, atrasti save. Pasaulis didelis, gražus ir įdomus. Jį pažinti ne tik kad verta, tiesiog būtina!

Dėkojame už įdomų pokalbį ir linkime dar daug įsimintinų kelionių!