Naujienos

„Tarmėse tikroji tautos gyvastis,“ – teigė garsus tarmių tyrinėtojas, profesorius A. Girdenis. Tarmių įvairovė yra unikalus, deja, po truputį nykstantis reiškinys. Siekdami išsiaiškinti, ar APRC mokiniai moka kalbėti tarmiškai, Jaunųjų žurnalistų būrelio nariai atliko tyrimą. 9-12 klasių mokiniams buvo pateikta 20 dzūkiškų žodžių: 10 daiktavardžių ir 10 veiksmažodžių. Tyrimo dalyviai turėjo paaiškinti, ką žodžiai reiškia bendrinėje kalboje. Išaanalizavus rezultatus, paaiškėjo, jog mokiniai žino, kas yra pinavija (bijūnas), pašinas (rakštis), šmotas (gabalas). Veiksmažodžių grupėje geriausiai žinomi šie: apkoliečyc (sužaloti), akšį (ateik), bovycis (žaisti).

Mokiniai ne tik turėjo paaiškinti pateiktas tarmybes, bet ir užrašyti 5 jiems žinomus dzūkiškus žodžius. Paaiškėjo, jog mokinių žodynas pakankamai turtingas: lepeškos, pirkia, abrūsas, klupstis, šėpukė, uzbonas, skadai, busilas ir t.t.

Pati sunkiausia užduotis buvo paaiškinti, kodėl mes esame vadinami dzūkais. Į šį klausimą neatsakė niekas. Pagal kalbininkų K. Jauniaus ir A. Salio lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją dzūkai – aukštaičių tarmės dalies patarmių pavadinimas. Skiriamąja dzūkų ypatybe laikytas afrikatų c, dz tarimas vietoj bendrinės lietuvių kalbos č, dž ir t(v), d (v) prieš i, y, ie (nakcis, gaidzį, kviecia, dziena, kecvirtas, dzvylika ir t.t.).

Tikėtina, jog šis tyrimas paskatins mokinius domėtis savo tarmės ypatumais ir padės išsaugoti vis labiau nykstantį kultūrinį paveldą.