Skip to main content

Po Vilniaus požemius pasižvalgius...

Birželio 14 dieną gausus būrys mokyklos bendruomenės narių dalyvavo išvykoje po Vilniaus požemius. Ekskursijoje, kuri truko tris valandas, suspėjome išvysti nemažą dalį mūsų sostinės požemių, kurie mena istoriją nuo seniausiųjų amžių iki mūsų dienų. Sakoma, kad didelė Vilniaus senamiesčio dalis tebėra po žeme. Laikas ir besiplečiantis miestas paslėpė senuosius gotikinius mūrus. Kiekvienas objektas, pasak mus lydėjusios Vilniaus turizmo informacijos biuro gidės, turi mįslingą istoriją, galinčią pažadinti fantaziją ir atskleisti daug netikėtumų.

Pirmasis ekskursijos objektas- Vilniaus katedros požemiai – atskleidžia šventovės, stovinčios vienoje seniausiai gyvenamų Vilniaus vietų, istoriją, pastato kaitą, čia palaidotus Lietuvos valstybei ir Bažnyčiai nusipelniusius asmenis. Kriptose ir koridoriuose įrengtoje ekspozicijoje turėjome progos išvysti vieną iš seniausių freskų Lietuvoje, Karališkajame mauzoliejuje palaidotus Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Aleksandrą Jogailaitį, karalienę Barborą Radvilaitę ir Elžbietą Habsburgaitę, valdovo Vladislovo IV Vazos širdį, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovo Vytauto Didžiojo palaikams skirtą sarkofagą.

Aplankėme ir turtingą istorija Šv. Kryžiaus (Bonifratrų) bažnyčią, garsėjusią rūsyje esančiu stebuklingo vandens šulinėliu bei stebuklingu Švč. M. Marijos Snieginės (Bonifratų Dievo Motinos) paveikslu, esančiu Didžiajame altoriuje. J. ir M. Šlapelių namų-muziejaus rūsiai atskleidė istoriją nuo XV–XVII a. iki mūsų dienų. Kadaise rūsiuose buvusios trys krautuvės, kurį laiką veikęs nedidelis viešbutis, vyno parduotuvė, knygynas. Name apsigyvenus J. ir M. Šlapeliams, jis tapo lietuvių susitikimų bei pasitarimų vieta. Čia lankėsi Jonas Basanavičius, Jonas Jablonskis, Vydūnas ir daugelis kitų žymių asmenybių.

Gintaro galerijos rūsiuose išvydome tą kultūrinį sluoksnį, kuriuo vaikščiojo pirmieji šios Vilniaus dalies gyventojai, gėrėjomės gausia gintaro ekspozicija.Žydų kultūros ir informacijos centre aplankėme unikalią ekspoziciją- „maliną“. Malinos- tai slėptuvės, kuriose žydai bandė išgelbėti artimųjų ar savo gyvybę Antrojo pasaulinio karo metais. Jos buvo kuriamos rūsiuose, tamsiuose kambarėliuose, palėpėse ir panašiose vietose.

,,Geriau vieną kartą pamatyti nei šimtą kartų išgirsti“,-sako liaudies išmintis. Tad esame dėkingi mokyklos vadovams už suteiktą galimybę pamatyti tiek daug įdomaus ir naudingo.

 

Lietuvių kalbos mokytoja Rasa Ščiučkienė